Atėjo laikas pakeisti
įsisenėjusį mitą, jog Turkija tėra poilsinių kelionių šalis, skirta tik saule pasilepinti
šalia skaisčiai žydros pakrantės. Nors Turkijos kurortai visada yra
pagrindiniuose poilsinių kelionių topuose, apsilankymas šioje šalyje neturėtų
apsiriboti vien vaikščiojimu nuo gulto iki jūros, kai didžiulėje Turkijos
teritorijoje yra tiek daug egzotiškų gamtos turtų! Čia tikrai yra ką nuveikti ir aktyvaus ar pažintinio
poilsio mylėtojams.
Praleidusi Turkijoje penkis mėnesius,
stengiausi kuo geriau pažinti šią įdomią ir neįtikėtino grožio šalį. Nemažai
vietovių, miestų ir miestelių teko apkeliauti su draugais, todėl pasidalinsiu
savo ir savo draugų rekomendacijomis, ką gi reikėtų aplankyti Turkijoje.
Stambulas, Stambulas ir dar kartą Stambulas. „Jei žemė būtų viena valstybė, Stambulas būtų jos
sostinė“. Šiais skambiais Napoleono Bonaparto ištartais žodžiais vietiniai
mėgsta pristatyti arba užbaigti pasakojimus apie Stambulą. Šioje frazė nėra laužta
iš piršto: mat buvęs Konstantinopolis buvo pagrindinė prekybinių kelių kryžkelė
tarp Europos ir Azijos, garsėjęs kaip labai turtingas, prašmatnus, kerinčio
grožio miestas. Savo grožio Stambulas neprarado ir šiais laikais, tik jis tapo
labai dinamišku, daugiakultūriniu, atviru, kuriame dera islamiškojo
konservatyvumo ir šiuolaikinio vakarietiško liberalizmo dvasia. Tai vieta,
kurioje religingos skaromis ir beformėmis suknelėmis prisidengusios moterys ir
merginos puikia sugyvena su tomis, pasirinkusiomis kitokį, liberalesnį gyvenimo
stilių. Tai vieta, kurioje kiekvienas gali atrasti savo maldos namus ir gyvenama santaikoje, nepaisant skirtingų religinių įsitikinimų.
Mieste išties
galima rasti visko: nuo seniausių laikų išlikusių ortodoksiškų bizantietiškų
bažnyčių iki naujausių musulmoniškų mečečių, nuo itin konservatyvių religinių rajonų
iki pašėlusio studentiško naktinio gyvenimo Taksimo rajone, nuo dūzgiančių gatvių
ir kilometriniuose kamščiuose įstrigusių mašinų iki susitelkti kviečiančių
musulmoniškų maldų, atliekamų 5 kartus per parą.
Argi jis neturėtų būti kiekvieno turisto lankytinų vietų Turkijoje sąrašo
viršūnėje?
Kapadokija – tai
vieta, kurioje jautiesi esąs mėnulyje. Tokį įspūdį sudaro unikalus
kraštovaizdis, kurį apibūdinti keletu žodžių labai sunku, reikia tiesiog
pamatyti.
Juokavome, jog Kapadokijos herbas yra oro balionas. Mat skrydis oro balionu
virš Kapadokijos yra viena žymiausių Turkijos pramogų. Čia atvažiuoja turistai
iš įvairiausių net itin tolimų kampelių, pvz., Australija, Brazilija, Kolumbija
(žmonės, kuriuos sutikome Kapadokijoje) tam, jog galėtų ankstų rytą saulę
pasitikti kilometro aukštyje ir gerėtis tokia neįprasta gamta, jog jautiesi esąs
kitoje planetoje.
Į Kapadokiją rekomenduotina atvykti su patogiais sportiniais bateliais, nes
hikinimas po slėnius čia itin populiarus. Vienas įspūdingiausių – raudonasis
slėnis, turintis „balkono kelią“. Jame iš maždaug pusės kilometro aukščio atsiveria
tokia puiki uolėtosios Kapadokijos panorama, jog imi manyti atsidūręs
Didžiajame Kanjone. Tad patys geriausi įspūdžiai bei gražiausios nuotraukos tik
drąsiems.
Neapsigaukit: Kapadokija nėra kaimas ar miestas, tai yra daugelį gyvenviečių
supantis unikalaus kraštovaizdžio regionas. Ši vietovė išskirtinė tuo, jog tai
buvo krikščioniškas kraštas. Nemažai bažnyčių olose galima pamatyti Open Air Museum
prie Goreme, taip pat egzistuoja ištisi penkiolikos aukštų požeminiai miestai,
kuriame slėpėsi persekiojami krikščionys. Tad Kapadokija yra išskirtinis
Turkijos kraštas tiek savo unikaliu kraštovaizdžiu, tiek savo istorija.
Fetija (Fethiye) yra
pasakiška vieta, į kurią labai labai rekomendavo nuvykti turkai, tačiau gyvenimas
pasišaipė iš mano planų. Užtat mano geri draugai ten apsilankė ir rekomenduoja Jums
ten nuvykti. Pirma, nerealus skaidriai žydros pakrantės grožis – garantuotas. Antra,
Fethiye Oludeniz pakrantėje verta išbandyti skrydį virš jūros parasparniu
(paragliding). Niekada nebandžiusiems ekstremalaus sporto nereikėtų baimintis:
skrydis virš jūros vyksta su patyrusiu instruktoriumi, kuris skrydžio metu yra
su tavimi ir valdo parašiutą, todėl ši pramoga visiškai nepavojinga. Kartu su
tavimi link debesų kils ne tik instruktorius, bet ir go-pro kamera, tad
efektingiausias nuotraukas tikrai galėsi įdėti į instagramą net nenaudodamas
filtro, nes jos bus tikrai fantastiškos!
Mano draugai turkai prasitarė, jog
organizuojami specialūs pažintiniai turai po Fethiye. Eidamas nustatytais
maršrutais gali grožėtis įstabiu tarpeklių, krioklių, upokšnių ir kitų gamtos
stebuklų vaizdais. Tad norint praleisti daugiau dienų šiame miestely, labai
rekomenduoju plačiau tuo pasidomėti. Tai būtų pati pirmoji vieta, kurią
aplankyčiau grįžus į Turkiją.
Pamukalė arba
„vilnos pilis“.
Baltas, tačiau ne sniegas, o kietas ir kartais slidus paviršius, iš kurio
trykšta garuojančios versmės ir teka mineraliniai vandenys. Garuojančios
karštosios versmės jame atrodo labai švelnios dangaus mėlio spalvos. Toks
vanduo „sukrinta“ į terasas, po kurias galima vaikščioti, maudytis ir svarbiausia
selfintis. Karštųjų versmių vanduo pasižymi gydančiomis savybėmis, tad galėsi
išvaryti bet kokį priekabiauti bandantį virusą.
Jeigu Turkijoj panorėjai išmokti kinų kalbos, tuomet privalai nuvykti į
Pamukalę. Žinau, skamba labai keistai, ir mes taip jautėmės. Kinų čia knibždėte
knibžda: beveik kiekviename restorane galima pamatyti kinų kalba parašytą meniu
bei pasigardžiuoti jų maistu, o daugumos viešbučių darbuotojai laisvai kalba
kiniškai. Tad mano draugė kinė ten jautėsi kaip namie.
Efesas (Ephesus). Pirmąkart
pamatę šios vietovės pavadinimą, beveik visi manėme, jog tai turkiško alaus „Efes“
gimtinė ir tikėjomės aplankyti alaus muziejus. Deja, mūsų vizijos buvo
nutolusios nuo realybės. Efese tikrai ne alaus muziejus turistai važiuoja
aplankyti, o vieną labai garsią ir didingą istoriją turėjusių miestų. Jo
atsiradimas pradedamas skaičiuoti dar prieš Kristų, o vėliau šis miestas buvo
tiek senovės graikų, persų, Aleksandro Didžiojo, romėnų ir bizantiečių valdžioje
ir tapo netgi valstybe. O kalbant apie svarbiausius dalykus, čia privalu
pasidaryti selfį prie Celsijaus bibliotekos, Efeso vizitinės kortelės.
Efesas yra tik istorinė vieta, kiek nutolusi nuo miestelių, tad pirmiausia
reikia nukakti į Selčiuk. Taigi grįžus su pasidarytu selfiu prie bibliotekos,
galima pasivaikščioti po jį, nes ir čia gali aplankyti įdomias istorines vietas.
Buvome nustebę, nors dėk ranką prie širdies, niekur apie Selčiuk nebuvo kalbama
ir rašoma, tad dėmesio vertų objektų tikrai nesitikėjome atrasti.
Pabaigsime su „desertu“:
vietomis, apie kurias beveik jokiame Lietuvos turistiniame puslapyje
nepamatysite. Tai mūsų atradimas – maži Safranbolu
ir Amasra miesteliai Turkijos šiaurėje, įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą
bei garsėja itin jaukia ir gražia aplinka (galima būtų lyginti su Nida). Safranbolu
ir Amasra skiriasi nuo visų kitų išvardintų vietų, nes jie nėra komerciniai,
todėl žinančių apie šias gyvenvietes nėra daug. Jas verta aplankyti tiems,
kurie pasiilgę ramaus pažintinio poilsio jaukioje aplinkoje.
Amasra yra įsikūrusi ant aukštos uolėtos kalvos prie Juodosios jūros kranto.
Nuostabiu miesto panoraminiu vaizdu galima pasigrožėti plaukiant valtele. Jos sesutė Safranbolu yra už šimto kilometrų
į pietus, žemyninėje dalyje, kuri taip pat žavi jaukiomis mažomis gatvelėmis
bei neįprastos architektūros nameliais.
Na, du maži gražūs miesteliai kažkur Turkijos šiaurėje, atrodo neypatingai.
Visgi mažytis Amasra miestas mus pribloškė: vienoje gatvelėje ant sienų buvo
galima pamatyti daugybės šalių vėliavas, netgi Baltijos šalių, o Lietuvai buvo
skirtas netgi užrašas lietuvių kalba! Kas galėtų
pamanyti, jog atokiame neturistiniame miestelyje, kuris panašaus Šilalės
dydžio, būtų galima išvysti kažką panašaus.
Dar keletas
rekomenduojamų vietų aplankyti:
Bursa. Labai jaukus nedidelis
miestas šalia Stambulo. Labai gražūs Bursos parkai ir parkeliai, bet pats
gražiausias Uludag kalnas. Galima kilti funikulieriumi į dviejų kilometrų
aukščio viršūnę ir tuo metu gerėtis kalnų, miškų ir miesto panoramos vaizdu. Žiemos
metu Uludag itin populiarus slidinėjimo kurortas.
Trabzon. Nors turkai
juodosios jūros regioną laiko gražiausiu, tačiau į Trabzon labiausiai traukia
įspūdingas vienuolynas įsikūrės didžiulio klifo papėdėje. Deja, šiais metais
jis uždarytas dėl atliekamos rekonstrukcijos, tad nusprendėme ten nevažiuoti.
Visgi labai rekomenduoju apsilankyti.
